top of page

Nesėkmė tai pamoka, kaip daryti geriau

Atnaujinta: 09-26




Kai žmonės manęs klausia, kuo užsiimu, atsakau, kad vystau verslo klubus, padedančius patikimiems verslams augti. Dažnai tai skamba neįprastai ir kelia daug klausimų. Tačiau šis kelias nebuvo lengvas ir prasidėjo ne nuo kokio nors staigaus nušvitimo, o po ilgos ir vingiuotos asmeninio augimo kelionės.


Įgimtas verslumas


Verslumo gyslelę pastebėjau dar vaikystėje – užsidirbdavau pinigus pardavinėdamas ranka rašytą šeimos laikraštį. Vėliau mokykloje, vienas pirmųjų turėdamas kompiuterį su spausdintuvu, atlikdavau įvairius teksto surinkimo ir grafinio dizaino darbus. Dar vienas „verslas“ buvo iš Danijos atvykusiems moksleiviams pardavinėti Lietuvoje pigesnius muzikos įrašus.


„Verslumo karštinė“


Studijų metais Vilniaus universitete įgijau tarptautinių santykių ir politikos mokslų kompetencijas. Ruošiausi tapti politologu, diplomatu ir biurokratu. Laikui bėgant pajaučiau, kad pernelyg nuspėjama ir ilga diplomato karjera, siekiant aukščiausio ambasadoriaus rango, nėra tai, ko aš noriu. Verslo pasaulio nenuspėjamumas mane intrigavo, ir būtent ten norėjau išbandyti savo jėgas, siekiant jaunatviškų svajonių.


Analitikos žinias pritaikiau įsidarbindamas konsultacinėje kompanijoje. Ten dirbau apie trejus metus, rašydamas analizes, galimybių studijas bei investicinius projektus. Darbas sekėsi neblogai, tačiau, neįžvelgdamas didelių karjeros perspektyvų, pajutau progresuojant tai, ką Michaelis Gerberis savo bestseleryje „Verslumo mitas“ vadina „verslumo karštine“. Pagrindinis jos simptomas – didžiulis, beveik nevaldomas noras kurti nuosavą verslą, neriant stačia galva su viltimi, kad jis išlaisvins ir nuves svajonių išsipildymo link.


Pirmas bandymas


Didžiulis noras kurti savo verslą atvedė mane prie pirmojo rimto bandymo – soliariumų studijos Ukmergėje. Parašėme jaunatviškai optimistinį verslo planą, atidarėme įmonę, susiradome ir įsirengėme patalpas, lizingu įsigijome įrangą, radome personalą, sukryžiavome pirštus ir startavome. Ir sakyti nereikia – lengva nebuvo. Pamenu, kai darbo metu Vilniuje netikėtai sulaukiau skambučio, kad mūsų soliariumų studijos tualete trūko kanalizacijos vamzdis. Teko skubiai išsiprašyti, šokti į automobilį ir pasiraitojus rankoves lėkti 70 kilometrų spręsti problemos. Šis ir gausybė kitų ne mažiau tragikomiškų epizodų (pavyzdžiui, kai prie vietinio prekybos centro praeiviams dalinome skrajutes ir kvietėme iš anksto pasiruošti bikinio sezonui) išmokė bene svarbiausios verslo pamokos – įkurti verslą nors ir nėra lengva, tačiau tai bene pati lengviausia užduotis verslininko kelionėje. Toliau seka nesuskaičiuojama galybė darbo valandų, nuolatinio streso ir nesibaigiančių problemų sprendimų paieškos. Maža to, įdėjus didžiules pastangas ir visą kapitalą, bemaž visi sunkiai uždirbti pinigai buvo sumokami mokesčiams, paskoloms, darbuotojams bei tiekėjams. Galiausiai, pavargus ir nusivylus, gerai, jei tarpusavyje nesusipykus, verslas bankrutuoja arba yra pusvelčiui parduodamas, ką galiausiai mes ir padarėme.


Kelias sėkmės link


Nors pirmasis verslas ir nesibaigė finansine sėkme, tai buvo geriausia neuniversitetinė verslo valdymo programa, kurios dėka įgijau praktinių marketingo, finansų, žmogiškųjų išteklių, verslo organizavimo žinių ir įgūdžių. Išėjau iš samdomo darbo ir pateikiau buvusiam darbdaviui pasiūlymą, kurio jis negalėjo atsisakyti – lygiomis dalimis įsteigti bendrą kompaniją. Taip 2007 m. startavo ir daugiau nei 16 metų sėkmingai auga ES paramos konsultacijas teikianti įmonė ES PRO.


2008 m. krizė vertė it skęstančiam griebtis „šaltų skambučių“ ir kaskart prisiversti spausti mygtuką „skambinti“ nežinomiems numeriams. F. Nietzsche frazė „kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“ įkvėpė skaityti vieną pardavimų knygą po kitos, mokytis, tobulėti, išeiti iš komforto zonos, ir to pakako ne tik kryptingai verslo plėtrai, bet ir paskatino pradėti mokymų verslą.


Vėliau, atsitiktinai sudalyvavęs verslo franšizių parodoje, įsigijau RE/MAX franšizę, nors nekilnojamojo turto srityje neturėjau jokios patirties. Tai buvo dar vienas sunkus išbandymas, tačiau jis atvedė mane prie lemtingo susitikimo su BNI.


Viena verslo franšizė nuvedė prie kitos


Lemiamas įvykis buvo tai, kad iš pagarbos savo bičiuliui sutikau nueiti į neaiškios, jo internete surastos, networking’o organizacijos pristatymą. Susitikime ne tik susipažinau su kitais verslininkais, bet ir pirmą kartą sužinojau apie BNI, jos veiklos principus. Supratau, kad verslą vystyti galima kiek kitaip nei dariau iki tol.


Iš pradžių BNI idėja man atrodė keista – verslą vystyti per pažinčių tinklą ir rekomendacijas, o ne per tradicinius pardavimų metodus, buvo nauja ir neįprasta. Tačiau būtent ši sistema, kuri iš pradžių sukėlė skepticizmą, galiausiai tapo didžiausiu mano verslo pasiekimu. Pradžioje buvo sunku – net mano geriausi draugai abejojo, ar ši „amerikietiška“ sistema prigis Lietuvoje. Reikėjo daug kantrybės, įtikinėjimų ir sunkaus darbo, kol 2014 metais atidarėme pirmąjį BNI klubą – BNI Amber.


Nors pradžioje buvo sudėtinga, mūsų pastangos greitai davė vaisių. Per kelis metus BNI Lietuva išaugo į organizaciją, vienijančią daugiau nei 1100 narių, kurie per rekomendacijas generuoja milijoninius pardavimus. Ši sėkmė paskatino plėstis ir į Latviją, kur taip pat sėkmingai vystome BNI veiklą.


BNI Lietuva ir BNI Latvija istorija prasidėjo nuo daugybės bandymų ir klaidų, tačiau būtent šios patirtys mane išmokė, kad svarbiausia yra nenuleisti rankų. Nesėkmės nėra pabaiga – jos tik pamoka, kaip daryti geriau. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad kiekvienas praeitas etapas buvo būtinas tam, kad BNI Lietuva taptų tokia, kokia yra dabar – sėkminga ir auganti verslo bendruomenė, padedanti patikimiems verslams augti ir kurti bendradarbiaujančią Lietuvą bei Latviją.

32 peržiūros0 komentarų

Comments


bottom of page